Naujienos - 2022 m. Nauja Kazachstano užsienio prekybos ateitis

2022 Nauja Kazachstano užsienio prekybos ateitis

Pasak Nacionalinės ekonomikos ministerijos, Kazachstano prekybos apimtis 2022 m. pasiekė visų laikų rekordą – 134,4 mlrd. JAV dolerių, viršydama 2019 m. lygį – 97,8 mlrd. JAV dolerių.

Kazachstano prekybos apimtis 2022 m. pasiekė visų laikų aukščiausią lygį – 134,4 mlrd. JAV dolerių, viršydama prieš epidemiją buvusį lygį.

sdtrgf

2020 m. dėl įvairių priežasčių Kazachstano užsienio prekyba sumažėjo 11,5 %.

2022 m. eksporte akivaizdi naftos ir metalų augimo tendencija. Tačiau ekspertai teigia, kad eksportas dar nepasiekė maksimumo. Interviu „Kazinform“ Kazachstano ekonomikos instituto ekspertas Ernaras Serikas teigė, kad pagrindinė praėjusių metų augimo priežastis buvo žaliavų ir metalų kainų padidėjimas.

Kalbant apie importą, nepaisant gana lėto augimo tempo, Kazachstano importas pirmą kartą viršijo 50 mlrd. JAV dolerių, sumušdamas 2013 m. pasiektą 49,8 mlrd. JAV dolerių rekordą.

Ernaras Serikas importo augimą 2022 m. siejo su didele pasauline infliacija dėl kylančių žaliavų kainų, su epidemija susijusių apribojimų, investicinių projektų įgyvendinimo Kazachstane ir investicinių prekių pirkimo savo poreikiams patenkinti.

Tarp trijų didžiausių šalies eksportuotojų pirmauja Atyrau sritis, antrąją vietą užima sostinė Astana su 10,6 %, o trečiąją – Vakarų Kazachstano sritis su 9,2 %.

Regioniniame kontekste Atyrau regionas pirmauja pagal šalies tarptautinę prekybą – jam tenka 25 % (33,8 mlrd. JAV dolerių), po jo seka Almata su 21 % (27,6 mlrd. JAV dolerių) ir Astana su 11 % (14,6 mlrd. JAV dolerių).

Pagrindiniai Kazachstano prekybos partneriai

Serikas teigė, kad nuo 2022 m. šalies prekybos srautai palaipsniui keitėsi, o Kinijos importas beveik prilygo Rusijos importui.

„Beprecedentės sankcijos Rusijai turėjo įtakos. Jos importas 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 13 procentų, o Kinijos importas tuo pačiu laikotarpiu išaugo 54 procentais. Kalbant apie eksportą, matome, kad daugelis eksportuotojų ieško naujų rinkų arba naujų logistikos maršrutų, kuriais būtų išvengta Rusijos teritorijos, o tai turės ilgalaikių pasekmių“, – sakė jis.

Praėjusių metų pabaigoje pagal eksportą į Kazachstaną daugiausia investavo Italija (13,9 mlrd. USD), po jos sekė Kinija (13,2 mlrd. USD). Pagrindinės Kazachstano prekių ir paslaugų eksporto šalys buvo Rusija (8,8 mlrd. USD), Nyderlandai (5,48 mlrd. USD) ir Turkija (4,75 mlrd. USD).

Serikas pridūrė, kad Kazachstanas pradėjo daugiau prekiauti su Turkijos valstybių organizacija, kuriai priklauso Azerbaidžanas, Kirgizijos Respublika, Turkija ir Uzbekistanas, kurių dalis šalies prekybos apimtyje viršija 10 proc.

Prekyba su ES šalimis taip pat yra didžiausia pastaraisiais metais ir šiais metais toliau auga. Pasak Kazachstano užsienio reikalų viceministro Romano Vasilenkos, ES sudaro apie 30 % Kazachstano užsienio prekybos, o prekybos apimtis 2022 m. viršys 40 mlrd. JAV dolerių.

ES ir Kazachstano bendradarbiavimas grindžiamas tvirtesne partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, kuris visapusiškai įsigalios 2020 m. kovo mėn. ir apima 29 bendradarbiavimo sritis, įskaitant ekonomiką, prekybą ir investicijas, švietimą ir mokslinius tyrimus, pilietinę visuomenę ir žmogaus teises.

„Praėjusiais metais mūsų šalis bendradarbiavo naujose srityse, tokiose kaip retųjų žemių metalai, žaliasis vandenilis, baterijos, transporto ir logistikos potencialo plėtra bei prekių tiekimo grandinių diversifikavimas“, – teigė Vasylenko.

Vienas iš tokių pramoninių projektų su Europos partneriais yra 3,2–4,2 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimas su Švedijos ir Vokietijos bendrove „Svevind“ dėl vėjo ir saulės elektrinių statybos vakarų Kazachstane, kurios, kaip tikimasi, nuo 2030 m. pagamins 3 mln. tonų žaliojo vandenilio, patenkindamos 1–5 % ES produkto paklausos.

Kazachstano prekyba su Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) šalimis 2022 m. pasiekė 28,3 mlrd. JAV dolerių. Prekių eksportas išaugo 24,3 % iki 97 mlrd. JAV dolerių, o importas – 18,6 mlrd. JAV dolerių.

Rusijai tenka 92,3 % visos šalies užsienio prekybos Eurazijos ekonominėje sąjungoje, po jos seka Kirgizijos Respublika – 4 %, Baltarusija – 3,6 %, Armėnija – -0,1 %.


Įrašo laikas: 2023 m. balandžio 11 d.